1. Salezietiškas dvasingumas

Jėzus ir vaikai Mk 10,13-16

Jam nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė. Tai pamatęs, Jėzus užsirūstino ir tarė jiems: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, – neįeis į ją“. Ir jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.“

Mėgstu šį Evangelijos puslapį, kuris yra krikščionių specifinė paveldo dalis. Nematau jokio kito tradicinės religijos įkūrėjo, kuris mums prisistatytų kaip leisti laiką su vaikais. Pats Jėzus nori šio susitikimo.

Aišku, mokiniai nesutinka. Laikas su Mokytoju yra taip brangus. Negalima jo prarasti būnant su vaikais. Taigi, jie išvaro vaikus. Jėzus supyksta. Tai retas atvejis Evangelijoje, kai Jis yra parodomas pykstantis. Tai svarbus faktas, vertas paminėti.

Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė.“

Pirmojo amžiaus literatūroje vaikai nebuvo laikomi kaip nekaltumo ir skaistumo simbolis. Šios temos yra vėlesnės, beveik viduramžių pabaigos.

Vaikas yra be teisių. Evangelijoje, mažas yra vaizduojamas pakaitomis kaip atstumtasis, (žr. Mt 25, kur pateikiamas atskyrimo sąrašas: vargas, neteisingumas, laisvės stoka, socialinė padėtis, liga) arba kaip vaikas.

Jėzus leidžia prisiartinti vaikams, o daugybei suaugusiųjų, kurie spontaniškai stato save kaip pavyzdį, Jis drįsta sakyti: „Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, – neįeis į ją“. (Mk 10,15). Tokie žodžiai yra rizikingi. Negalima jų interpretuoti kaip paraginimo suvaikėti. Priešingai, vaikas yra visada pakviestas augti. Evangelija pabrėžia tai, kad Dievo Karalystė nėra atvira tiems, kurie yra pripažinti „turinčiais teisę“. Ji yra duota visiems beteisiams.

Evangelijos ištrauka baigiasi puikia auklėjimo pamoka. „Ir jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.“(Mk 10,16).

Apkabinti, tai rodyti savo emocijas. Kaip tai svarbu, kad jaunas žmogus žinotų, jog yra mylimas.

Palaiminti, geriau pasakyti – tai yra įvertinti. Sutinku daug paauglių, kurie yra labai blogi ne dėl to, kad jie kenčia būdami nemylimi, bet dėl to, kad jie nėra priimami.

Uždėti rankas, tai apsaugoti. Vaikas turi būti saugus dabartyje, jei jis nori priimti iššūkį augti.

Mylėti, įvertinti, apsaugoti: tokie yra trys dideli salezietiškos pedagogikos pamatai, kurią inicijavo kun. Bosko, apie kurią mūsų laikų šv. popiežius Jonas Paulius II pasakė, kad Bažnyčios istorijoje kun. Bosko yra be abejo tas, kuris geriausiai suvokė šių Evangelijos pagal Morkų eilučių reikšmę.